LTR 628

Paieška:

Ieškoti:
Pavadinimas
Eilės numeris Žodžiai tekste
Metai Užrašytojas
Užrašymo vieta Pateikėjas
Gyvenamoji vieta
Visi įrašai | NS 294 skenuoti puslapiai | NS 294 aprašai
Fondas: NS
Signatūra: NS 294
Kolekcija:Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Pavadinimas:Aš ėjau par žalių girełį
Dokumentų rūšys: 1. spaudiniai
Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. ORACIJOS ()
Užrašymo metai: 1910
Užrašytojas: Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:
Tekstas:

Sidaras vakaruškose savo vaikams sakydavo: „Kalbėkit poterius“. Vaikai kalbėdavo:


Aš ėjau per žalią girelę,
Prėjau margą bažnytėlę.
Įeinu toj bažnytėlėj,
Randu kunigėlį smetonuotą.
Aš tą kunigėlį lyžt –
Man tas kunigėlis myžt.
Palauk, kunigėli,
Kai aš eis’ per prūdą,
Tu paliks’ per šūdą.
Įėjau per girelę
Ir priėjau ąžuolą.
Tam ąžuole taukaras*.
Aš mažas vaikelis
Kaip pupų pėdelis
Stovėjau ant kelio,
Kaip Viešpats prajojo,
Linksmią giesmę giedojo.
Jaučius siubus(?), arklys, asilas,
Višta šiurpė siuvė kurpes,
Nedaug ėme per tris grašius.
Imk kirvelį, mušk veršelį,
Mylėk svečius
Apkabinęs pečius.
Velykų rytų lelija pražydo,
Ponas Dievas žengė,
Baltus rūbus dengė,
Ne dėl man’ vieno –
Dėl viso svieto.
Lindirdarku, miške šarkos,
Visi žvirbliai margakakliai,
Tiš darže kanapių lest.


* Vaikus liepė močia sakyt: tav’ kars.