| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 366 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Sadūto tūto, sadūto tūto |
| Pastabos: |
Sutartinės melodija (nr. 10) publikuota leidinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ p. 353. |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 579(1) (Pastabos: Sutartinės melodija – SG ml. 579(1).) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. Sadūto tūto,
Sadūto tūto,
Sadu, sadu tūto,
Sadūto tūto. *
Tūto sadūto,
Tūto sadūto,
Tūto sadūto,
Tūto sadūto. (Giedotojos posmas)
2. Atjoja joja
Raitų pulkelis,
Sadūto tūto,
Sadu, sadu tūto.
3. Ir tam pulkely
Jaunas bernelis.
4. Kalbino mane
Jaunas bernelis:
5. – Oi uošve močiul,
Ar duos’ dukrelę?
6. – Oi žente vaike,
Užmins’ mįslelę,
7. Jei tu atminsi,
Tai duos’ dukrelę:
8. O kas ten juodas,
Juodas nedarytas?
9. – Sakalėlis juodas,
Juodas nedarytas.
10. – O kas ten margas,
Margas nerašytas?
11. – Genelis margas,
Margas nerašytas.
12. – O kas ten baltas,
Baltas nevelėtas?
13. – Gulbelė balta,
Balta nevelėta.
14. – O kas ten žalias
Žiemą vasarėlę?
15. – Eglelė žalia
Žiemą vasarėlę.
16. – O kas ten stovi,
Stovi be kojelių?
17. – Akmenėlis stovi,
Stovi be kojelių.
18. – O kas ten bėga,
Bėga be kojelių?
19. – Vandenėlis bėga,
Bėga be kojelių.
20. – O kas ten linksta,
Linksta nelinkdamas?
21. – Nendrelė linksta,
Linksta nelinkdama.
22. – Ai žente vaike,
Ką aš pasakysiu:
23. Ar duos’ pakarą
Per visą dvarą?
24. Pabučiuok rankytę –
Duos’ baltą dukrytę.
* Refrenas kartojamas visuose posmuose.
|