| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 513 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Jau kad mes buvom trys brasutėlių |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 292 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 292.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. Jau kad mes buvom
Trys brasutėlių,
Bet ne vienoj vietelėj.
2. Vienas brolelis
Rytų šalalėj,
O antras vakarėly.
3. O šis trečiasai
Mūsų brolelis
Lankoj šieną pjauna.
4. Ne teip jis pjauna,
Kaip skurdžiai verkia,
Ant dalgelės rymoja.
5. Atskrend iš girios
Trys gegutėlės
Ant mano pradalgėlio.
6. Oi, kukuoj kukuoj
Girios gegutės –
Ar ne mano sesiulės:
7. Meska dalgelį,
Bėk ant girelę
Girelės vieškelėliu.
8. Jau kad aš bėgau
Per vieškelėlį,
Sutinku vyrų pulkelį.
9. Oi, neša neša
Rankoj pantelius
Ir sukriosias virveles.
10. Suriš rankeles,
Užded pantelius,
Veda prie staršinėlio.
11. Kausto žirgelius,
Mausto ratelius
Dėl manęs jaunalėlio.
12. Kad susirinko
Daug giminėlių
Ant mano ašarėlių,
13. Atneša neša
Po pirštinėles,
Kitos – po stomenėlius.
14. Jau kad man’ vežė
Per Vilniaus lauką,
Vilniaus laukai žaliavo.
15. Kad privažiavau
Prie bromo vartų –
Bromo vartai atverti.
16. Jau kad pristatė
Prie prijomėlio,
Ten daugal ašarėlių.
17. Jau kad išpylė
Daug sidabrėlio
Ant žaliojo stalelio.
18. Tuos pinigėlius
Išsidalijo,
O man’ jauną prarijo.
19. Dėku tetušiui,
Mielai motinai,
Kad man’ mažą ūgino,
20. Tiktai nedėku
Tam staršinėliui,
Kad man’ jauną prarijo.
|