|
|
|
|
Visi įrašai |
NS 913 skenuoti puslapiai |
NS 913 aprašai
|
| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 913 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Kai piršlaliai vynų gėre |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 73 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 73.
) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. Kai piršleliai vyną gėrė,
Tada mane juokas ėmė.
2. Kai piršleliai pasogą derėjo,
Aš mislijau, kad darmais nuėjo.
3. Kai man’ egzaminavojo,
Aš mislijau, kad štukavoja.
4. Kaip man’ vedė ant šliūbo,
Ant manęs bernelis nežiūrėjo.
5. Kai man’ klausė kunigėlis,
Ar atseina tau tas bernelis,
6. Aš kunigui nenoriu sakyti,
Berneliui sarmatos daryti.
7. Ok Dieve mano mieliausias,
Užvis motinėlė naikalčiausia:
8. Kad būt kraitelio nekrovus
Ir manęs jaunos nedavus.
9. Oi Dieve mano mieliausias,
Užvis tetušėlis naikalčiausias:
10. Kad būt šimtelio nekrovęs
Ir manęs jaunos nedavęs.
11. Oi Dieve mano mieliausias,
Užvis broliukas naikalčiausias:
12. Kad būt žirgelio nekinkęs
Ir manęs jaunos nevežiojęs.
13. Oi Dieve mano mieliausias,
Užvis sesytėlė naikalčiausia:
14. Kad būt rūtelių neskynus,
Dėl man’ vainiko nepynus.
15. Oi Dieve mano mieliausias,
Užvis kaiminkėlės naikalčiausios:
16. Kad būt mane jauną škalioję,
Būt man’ bernužėliai nedaboję.
|
|
|
|
|