LTR 628

Paieška:

Ieškoti:
Pavadinimas
Eilės numeris Žodžiai tekste
Metai Užrašytojas
Užrašymo vieta Pateikėjas
Gyvenamoji vieta
Visi įrašai | NS 919 skenuoti puslapiai | NS 919 aprašai
Fondas: NS
Signatūra: NS 919
Kolekcija:Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Pavadinimas:Sodi vyšnela jau išlapavo
Dokumentų rūšys: 1. spaudiniai
Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Užrašymo metai: 1910
Užrašytojas: Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:
Tekstas:

Sode vyšnelė jau išlapavo
Ir lelijėlė gražiai žydėjo,
Augo dukrelė pas tetušėlį,
Gražiai auginta tetušėlio.

Kaip tik dukrelė pasiaugėjo,
Pažino žmonės, kaimynėliai.
Dažnai sveteliai dukrelę lankė
Ir tetušėlis jau nebapkentė.

Bodžias tetušis savo dukrelės,
Savo dukrelės ir jos dalelės.
– Tetušis mano, senasai mano,
Kam taip nudavei toli nuo savęs?

Matute mano, senoji mano,
Kam taip atskyrei greitai nuo savęs?
Paliks rūtelės nenuskyniotos
Ir vainikėlis nenupyniotas.

– Dukrele mano, jaunoji mano,
Ką tu ten rasi, pakol paprasi:
Rasi anytą nepermanytą
Ir šešurėlį neperkalbamą.

Iš kaimynėlių išeidama
Nulenk savo žemyn galvelę.
Kaip pasodino užu stalelio,
Susigriaudino mano širdelė.

Kelsiuos rytelį nepabudinta,
Dirbsiu darbelį neparūpinta,
Eisiu kamaron atsidusdama,
Suksiu girneles apsiverkdama.

Ne kas malimo, kas man verkimo,
Ne kas miltelių, kas ašarėlių.
Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu,
Kaip gegutėlė prisikukuosiu.