| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 973 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Jau atejo rudenėlis |
| Pastabos: |
Daina iš rankraščio, gauto iš Salamiesčio kun. kleb. J. Diemento. ir įtraukto į A. R. Niemio sudarytą tautosakos iš šiaurrytinės Lietuvos rinkinį (LTR 626). Rankraščio pirmame puslapyje užrašyta: Biržų parakvoianijos, Ignoto Rydla – – 1866 m. |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metų pastabos: |
Užrašyta XIX a. antroje pusėje. |
| Užrašymo vieta: |
Biržai m., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr. (originale: Biržų prp. ) |
|
Tekstas:
Jau atėjo rudenėlis,
Atjos ant mane Jonelis,
Hei hei, Jonelis. (2)
Atjojo ant žirgo širmo,
Kurs mylėjo mane pirma,
Hei hei, mane pirma.
Žirgu širmu, aukso balnu
Lygioms pievoms, aukštu kalnu,
Hei hei, aukštu kalnu.
Sidabriniais muštukėliais,
Su auksiniais žemčiūgėliais,
Hei hei, žemčiūgėliais,
Su lapine kepurėle,
Su paauksuota šoblytėle,
Hei hei, šoblytėle.
Ir įjojęs kieman mūsų
Klausė: – Ar yra kas iš jūsų,
Hei hei, kas iš jūsų?
Pasakyk, miela Onele,
Kur yr tėvas, motinėlė,
Hei hei, motinėlė?
Vienos loskos jum prašysiu,
Trumpai čionai pasiganysiu,
Hei hei, pasiganysiu.
Baltos, matau, sienos gryčios,
Moliavotos langenyčios,
Hei hei, langenyčios,
Pilnas daržas diemedėlių,
Rūtų, aukso dobilėlių,
Hei hei, dobilėlių.
Vienu šonu pasigėrė,
Bus čia gera gaspadinė,
Hei hei, gaspadinė.
O kad loska būtų Dievo
Ir Onelės močios, tėvo,
Hei hei, močios, tėvo,
Sugadytų mum su Ona,
Kad vadinčiau savo žmona,
Hei hei, savo žmona.
|