|
|
|
|
Visi įrašai |
NS 294 skenuoti puslapiai |
NS 294 aprašai
|
| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 294 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Aš ėjau par žalių girełį |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. ORACIJOS () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
Sidaras vakaruškose savo vaikams sakydavo: „Kalbėkit poterius“. Vaikai kalbėdavo:
Aš ėjau per žalią girelę,
Prėjau margą bažnytėlę.
Įeinu toj bažnytėlėj,
Randu kunigėlį smetonuotą.
Aš tą kunigėlį lyžt –
Man tas kunigėlis myžt.
Palauk, kunigėli,
Kai aš eis’ per prūdą,
Tu paliks’ per šūdą.
Įėjau per girelę
Ir priėjau ąžuolą.
Tam ąžuole taukaras*.
Aš mažas vaikelis
Kaip pupų pėdelis
Stovėjau ant kelio,
Kaip Viešpats prajojo,
Linksmią giesmę giedojo.
Jaučius siubus(?), arklys, asilas,
Višta šiurpė siuvė kurpes,
Nedaug ėme per tris grašius.
Imk kirvelį, mušk veršelį,
Mylėk svečius
Apkabinęs pečius.
Velykų rytų lelija pražydo,
Ponas Dievas žengė,
Baltus rūbus dengė,
Ne dėl man’ vieno –
Dėl viso svieto.
Lindirdarku, miške šarkos,
Visi žvirbliai margakakliai,
Tiš darže kanapių lest.
* Vaikus liepė močia sakyt: tav’ kars.
|
|
|
|
|