| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 495 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Unt kolno kolno bajoras stovi |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Užrašymo vieta: |
Papilys sen., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr. (originale: Papilio prp. ) |
|
Tekstas:
Ant kalno kalno bajoras stovi,
Mano brolelį draugėn vilioja.
– Broli broleli, broli raiteli,
Ar tu pavysi raitų pulkelį?
– Vyti pavysiu, žinti pažinsiu.
Senas tėvelis, maži broleliai,
Žinau žinau, reiks man išjoti vaiskan.
Viena sesiulė kilpeles šveitė,
Antra sesiulė žirgą balnojo.
Išjoja brolis, išsmidruoja,
Aukso kilpelės išblizguoja.
Sesė brolelio belaukdama
Kieme kalnelį prastovėjo,
Aukso tvorelę nurymėjo
Savo brolelio belaukdama.
Atbėga žirgas, atsmidruoja,
Aukso kilpelės atblizguoja.
Sesė žirgelį pripuldama,
Baltų kartelių nusitverdama:
– Žirgeli mano,
Kur tu padėjai brolelį mano?
– Tavo brolelis Vilniaus miestely,
Vilniaus miestely, Rygos laukely:
Kirto galvelę kaip kopūstėlį,
Kapojo patį kaip avinėlį.
– Oi mano Dieve, mano Dievuliau,
Kas man padėsa brolio gedėti?
Saulelė tarė nusileisdama:
– Aš tau padėsiu brolio gedėti:
Devynius rytus neužtekėsiu,
O šį dešimtą rūkeliu paleisiu.
|