| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 572 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Suminjojo geri svečiai, čiūto |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 503 (Pastabos: Sutartinės melodija – SG ml. 503.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. SUTARTINĖS () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
Sujojus svotams gieda tarp durų. A giria, B peikia:
1. A. – Suminjojo geri svečiai, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Ką čia giri negiriamus, čiūto.
C. Čiūto.
2. A. – Širmaisiais žirgeliais, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Žilaisiais oželiais, čiūto.
C. Čiūto.
3. A. – Su dimo balneliais, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Ridiko balneliais, čiūto,
C. Čiūto.
4. A. – Atloštinėm kamanėlėm, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Išplėštinėm kamanėlėm, čiūto.
C. Čiūto.
5. A. – Prašom, svečiai, ant vidų, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Prašom, gudai, ant gryčią, čiūto.
C. Čiūto.
6. A. – Prašom, svečiai, užu stalo, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Prašom, gudai, užu pečiaus, čiūto.
C. Čiūto.
7 A. – Kuo mes svečius mylėsim, čiūto?
C. Čiūto.
B. – Kuo mes gudus penėsim, čiūto?
C. Čiūto.
8. A. – Žąsiena, kiauliena, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Šuniena, katiena, čiūto.
C. Čiūto.
9. A. – Kuo mes svečius čestavosim, čiūto?
C. Čiūto.
B. – Kuo mes gudus girdysim, čiūto?
C. Čiūto.
10. A. – Alučiu midučiu, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Šarmelio kaušeliu, čiūto.
C. Čiūto.
11. A. – Kur mes svečius guldysim, čiūto?
C. Čiūto.
B. – Kur mes gudus guldysim, čiūto?
C. Čiūto.
12. A. – Svirnely lovelėj, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Kiaulelių kūtelėj, čiūto.
C. Čiūto.
13. A. – Ką šalelėj guldysim, čiūto?
C. Čiūto.
B. – Ką mes gudam guldysim, čiūto?
C. Čiūto.
14. A. – Guldys’ svečiam panelę, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Guldys’ gudam kalelę, čiūto.
C. Čiūto.
15. A. – Prigulama panelė, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Prigulama kalelė, čiūto.
C. Čiūto.
16. A. – Kalbelę kalbėjo, čiūto.
C. Čiūto.
B. – Įkąsti norėjo, čiūto.
C. Čiūto.
|