LTR 627

Paieška:

Ieškoti:
Pavadinimas
Eilės numeris Žodžiai tekste
Metai Užrašytojas
Užrašymo vieta Pateikėjas
Gyvenamoji vieta
Visi įrašai | NS 1010 skenuoti puslapiai | NS 1010 aprašai
Fondas: NS
Signatūra: NS 1010
Kolekcija:Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Pavadinimas:Kad Dievas duotų lauke pagadą
Dokumentų rūšys: 1. spaudiniai
Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Užrašymo metai: 1910
Užrašytojas: Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:
Tekstas:

Kad Dievas duotų lauke pagadą,
O mums iš dangaus visą vigadą,
Eičiau, tetušiui pasikloniočiau,
Kad duotų žirgą man vandravot.
Kad duotų žirgą, prie žirgo balną,
Kad duotų strielbą, prie strielbos kulką.
Aš nusieičiau į žalią girią,
Aš nusišaučiau miškinę stirną.
Aš nenujojau į žalią girią,
O aš nujojau į margą dvarą,
O aš nujojau, apsinakvojau,
Jauną panelę pasidabojau:
– Mergelė mano, jaunoji mano,
Žiedrios akelės, skaistūs veideliai,
Eičiau, tetušiui pasikloniočiau,
Kad tave jauną ma prizvalytų, (2)
O jei nenori – prinevalytų.
– Mano tėvelis ne toksai yra,
Kad mane lieptų eiti už vyro.
Jei aš dabočiaus, tai mane leistų,
O jei nenoriu, tai nepriverstų.
O Dievulėliau, kas tai pastojo,
Kad toksai bloznas man’ paviliojo.
Jau nepritinku aš prie seselių,
Krent ašarėlės man par veidelį.
Atstok, berneli balamūtėli,
Kodėl padžiūvo žalios rūtelės?