LTR 627

Paieška:

Ieškoti:
Pavadinimas
Eilės numeris Žodžiai tekste
Metai Užrašytojas
Užrašymo vieta Pateikėjas
Gyvenamoji vieta
Visi įrašai | NS 1045 skenuoti puslapiai | NS 1045 aprašai
Fondas: NS
Signatūra: NS 1045
Kolekcija:Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Pavadinimas:Ejau padirvėliais – visų linai žydžia
Pastabos: Daina iš Jono Valiulio rankraščio, kuris įtrauktas į A. R. Niemio sudarytą tautosakos iš šiaurrytinės Lietuvos rinkinį (LTR 626).
Dokumentų rūšys: 1. spaudiniai
Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Užrašymo metų pastabos: Užrašyta XX a. pr.
Užrašytojas: Jonas Valiulis
Pateikėjai:
Tekstas:

Ėjau padirvėliais – visų linai žydžia,
Kad būt panytėlė, eitų su man’ lygiai.
Sėsčia ant akmenio čia pasilsėti,
Kad būt panytėlė, būt pasikalbėti.

Pilna lankelė pilkųjų bitelių,
Kad būt panytėlė, būt meilių žodelių.
Pilna lankelė baltų dobilėlių,
Kad būt panytėlė, nupint vainikėlį.

Ak tu Dieve mano, ką to meilė daro,
Kad būt panytėlė, nemainyč ant dvaro.
Tykas vandenėlis, pakraštėly maldros,
Kad būt panytėlė, būt dėl mūsų kalbos.

Kad karvelis būčia, sparnelius turėčia,
Skrisč ant panelę vėlai vakarėlį:
Vėlai vakarėlį, kad ją užmigdyti,
Anksti rytelį, kad ją pabudinti.

Rašyčia gromatėlę baltam popierėly,
Dėčia savo vardą, rūtų vainikėlį.
Paėmiau skaityti, man širdį suspaudė,
Man širdį suspaudė – vargu apsakyti.

Sudiev, pasilieku biedna siratėle:
Nėr man tetušėlio anei motinėlės.
Eičia ant kapelius, budinčia tėvelius,
Šaukčia tėvelius gegutės balseliu.