| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1048 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Apkalb mani žmones |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
Apkalb mane žmonės,
Apkalb kaimynėliai,
Kad ašiai myliu panytėles.
Kad ir jūs kalbėsit,
Kad ir netylėsit, oi, myliu, myliu ir mylėsiu.
Ūkanioj dienelėj jojau pas panelę,
Oi, manęs žmonės nepažino,
Manęs žmoneliai nepažino.
Pažinti nepažino, suprast nesuprato,
Ant juodbėrėlio paznavojo.
Barė man’ matutė ir senas tetušis,
Kad ašiai myliu panytėles.
Kad ir jūs kalbėsit, kad ir netylėsit,
Oi, myliu, myliu ir mylėsiu.
Subatvakarėlį jojau pas panelę –
Manęs žmonės nepažino.
Pažint nepažino, suprast nesuprato,
Ant juodbėrėlio paznavojo.
Klausė mane matutė
Ir senas tetušis,
Dėl ko putotas juodbėrėlis.
Dėl to jis putotas, kad perjotas.
Oi, manęs žmonės nepažino,
Manęs žmoneliai nepažino.
Pažint nepažino, suprasti nesuprato,
Ant juodbėrėlio paznavojo.
Barė man’ broliukas
Ir jauna sesutė,
Kad ašiai myliu panytėles.
Kad ir jūs kalbėsit, kad ir netylėsit,
Oi, myliu, myliu ir mylėsiu.
Klausė man’ broliukas
Ir miela sesutė,
Dėl ko surasotas vainikėlis?
Dėl to surasotas, kad lauku nešiotas.
Oi, manęs žmonės nepažino,
Manęs žmoneliai nepažino.
Pažint nepažino, suprast nesuprato,
Ant juodbėrėlio paznavojo.
|