| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1070 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Oi sirata siratėla |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
– Oi sirata siratėle,
Biedna tavo galvytėlė:
Netur’ tėvo nei matutės,
Nei vyrelio prisiegtinio.
– Turiu Jėzų ir Mariją,
Turiu gražią kompaniją:
Ten man tėvas ir motina,
Ten vyrelis prisiegtinis.
Saulelė nusileidė,
Mėnuolis užtekėjo,
Smūtni mano panelė
Per langelį žiūrėjo,
Užprašė bernužėlį,
Užprašė dobilėlį:
– Atjok, bernelis mano,
Subatos vakarėlį.
Atjojo bernužėlis,
Atjojo dobilėlis.
– Išeik, panele,
Paimk jauną bernelį.
Panelė išeidama,
Vainiką išnešdama:
– Tai tau, bernelis mano,
Nors rūtų vainikėlis.
Broliukas išeidamas,
Sesiulei patardamas:
– Oi, neik, sesiule mano,
Pabūk da mergytėle.
– Nebark, broliukas mano,
Oi, eisiu, broliukas mano,
Patinka jaunasai bernelis.
– Sesiule, ko taip trokšti,
Kaip rugiai sėklai blokšti,
Paspės prapult dienelės
Tavo, jaunos panelės.
Bernelis atsakytas
Išjojo užsmūtytas:
– Sudiev, panele mano,
Tu mano myliamoji.
Per žalią girią jojau,
Paukšteliai sugiedojo.
Ak, Dieve mano mielas,
Palieku aš biednas vienas.
Dieve mano mieliausias,
Kitos tokios negausiu.
Per girelę jodamas,
Vainikėlį nešdamas.
Žalių rūtų vainikas
Už vainelę paliko,
Žalių rūtelių pintas,
Aukseliais išvedžiotas:
Tai vis mano panelės
Baltų rankų darbelis.
|