| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1091 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Ei, meiga meiga, salde meigelia |
| Pastabos: |
Padainavo Lyvberzės, Jelgavos aps., klebonijos tarnaitė Barbora (30 m.), kilusi iš Plungės, Telšių aps. |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 334 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 334.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
|
Tekstas:
1. Ei, miego miego,
Saldaus miegelio
Kad aš užmigčiau
Ben valandėlę,
2. Kad aš užmigčiau
Ben valandėlę,
Bene pavirsčiau
Į balandėlį.
3. Lėkčiau į lanką
Bent paveizėti:
Yra šienelio –
Negaliu grėbti.
4. Vai, lankos lankos,
Lygios lankelės,
Kur man pailso
Kojos rankelės.
5. Kad Dievas duotų
Rytoj pagadą,
Ir mums išduotų
Tikrą vigadą.
6. Kad duotų žirgą,
Prie žirgo balną,
Prie balno strielbą,
Prie strielbos kulką,
7. Aš ir nujočia
Į žalią girią,
Aš ir nušaučiau
Girios lakūną.
8. Nė aš nujojau
Į žalią girią,
Nė aš nušoviau
Girios lakūną.
9. Aš ir nujojau
Į margą dvarą,
Margame dvare
Ten pernakvojau,
10. Margame dvare
Ten pernakvojau,
Jauną mergelę
Pasidabojau.
11. – Mergelė mano,
Jaunoji mano,
Išduok man ranką
Šį vakarėlį,
12. Išduok man ranką
Šį vakarėlį,
Būsi tu mano
Šį rudenėlį.
13. – Neduosiu rankos
Šį rudenėlį,
Nebūsiu tamstos
Šį rudenėlį.
14. – Eisiu, tetušiui
Pasikloniosiu
Ir dovenėles
Jam dovenosiu,
15. Kad tamstą jauną
Man pazvalytų,
O jei nenori,
Prinevalytų.
16. – Ne toksai mano
Tetušis yra,
Kad mane verkianti
Varyt už vyro.
17. Jei man patinka –
Manei pazvalij,
O jei netinka –
Ne nevalij.
18. Bepigu būtų,
Kad ištekėčiau,
Už apiekūną
Vyrą turėčiau:
19. Burną atprauščiau,
Galvą šukuočiau,
Kojas apaučiau,
Valgyti duočiau.
20. Karčemoj gėrė,
Pakol turėjo,
Kol už arielką
Sermėgą vilko.
21. Bepigu būtų,
Kad apgailėčiau,
Tokį bernelį
Durnį turėčiau.
22. Muščiau ir peščiau,
Plaukus draskyčiau
Ir po panosį
Špygom badyčiau.
|