LTR 627

Paieška:

Ieškoti:
Pavadinimas
Eilės numeris Žodžiai tekste
Metai Užrašytojas
Užrašymo vieta Pateikėjas
Gyvenamoji vieta
Visi įrašai | NS 1106 skenuoti puslapiai | NS 1106 aprašai
Fondas: NS
Signatūra: NS 1106
Kolekcija:Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija
Pavadinimas:Oi, kai aš augau pas savo matutį
Dokumentų rūšys: 1. spaudiniai
Kalbos: 1. lietuvių
Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): 1. DAINA ()
Užrašymo metai: 1910
Užrašytojas: Aukusti Robert Niemi
Pateikėjai:
Tekstas:

Oi, kai aš augau pas savo matutę,
Iš ilgo buvimo man sunku paliko.
Oi, kai aš ėjau ilgaisiais laukeliais,
Čirba vieversėlis su savo vaikeliais.
Bepigu jam džiaugtis su savo vaikeliais –
Man širdelę trokšta be savo bernelio.
Oi, eisiu eisiu ant kelių didžiausių,
Ar nepamatysiu savo myliamiausio.
– Oi, eikš, bernelis, eikš, mano mielas,
Mes pasikalbėsim abudu kaip vienas.
Paleisk žirgelį baltam dobilėly,
Ateik pas mane vėlai vakarėlį.
Aš pasimiešiu arielkos mieštinės
Ir pasikviesčia ant kitos nakvynės.
– Panytėle mano, man be tavę sunku,
Kai aš numirsiu, liepsiu rašyti
Risavotam grabe aukso literom.
Kas tik perskaitys, tai pamislys sau,
Kad čia zgada, meilė guli šitam grabe.
Man šiandiena nūdni
Adyna nemiela,
Kur aš pasidėsiu siratėlė viena.
Oi, eisiu eisiu ant kalno didžiausio,
Ar nepamatysiu savojo mieliausio.
– Oi, eikš, bernelis, eikš, mano mielas,
Mes pasikalbėsim abudu kaip vienas.
– Nei aš ant tav eisiu, nei prieš kalną lipsiu,
Vėlig ant tave gromatą rašysiu.
– Kad ir tu rašysi, ašiai neskaitysiu,
Aš patį bernelį tave nematysiu.
Nedėlios rytelį važiuos’ ant bažnyčią
Ne dėl Dievo garbės – kad aš jį matyčia.
Aš žinau, berneli,
Kad tu man’ nemyli,
Kur tik susitinkam,
Visuomet tu tyli.
Aš dėl tav, berneli,
Sveikatos neturiu,
Kur tik susitinkam,
Visuomet tu tyli.