| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1127 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Ko nuliūdai, sesiula |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 309 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 309.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. – Ko nuliūdai, sesiule,
Ko nuliūdai, jaunoji,
Kam nuleidei baltas rankas
Ant savo kelelių? (2×2)
2. Ar nebuvai daržely,
Ar neskynei rūtelių,
Ar ne tavo vainikėlis
Darže unt rūtelių? (2×2)
3. – Kad ir buvau daržely,
Kad ir skyniau rūteles,
Bet ne mano vainikėlis
Darže ant rūtelių. (2×2)
4. Kad žinočia – mergytės,
Kad žinočia – jaunos,
Tai paimčia, pakavočia
Žaliojoj skrynelėj. (2×2)
5. Kad žinočia – našlelės,
Kad žinočia – senos,
Tai paimčia, sutrepinčia
Po žirgo kojelėm. (2×2)
6. – Ko nuliūdai, berneli,
Ko nuliūdai, jaunas,
Kam nuleidei baltas rankas
Ant savo kelelių? (2×2)
7. Ar nebuvai stainelėj,
Ar nešėrei žirgelio,
Ar ne tavo kepurėlė
Stainėj ant šėkelio? (2×2)
8. – Kad ir buvau stainelėj,
Kad ir šėriau žirgelį,
Bet ne mano kepurėlė
Stainėj ant šėkelio. (2×2)
9. Kad žinočia – bernelio,
Kad žinočia – jauno,
Tai paimčia, pakabinčia
Svirne ant kablelio. (2×2)
10 Kad žinočia – našlelio,
Kad žinočia – seno,
Tai paimčia, sutrepinčia
Juodoj purvynėlėj. (2×2)
|