| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1128 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Oi, jojau jojau, jodamas dūmojau |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 411 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 411.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. Oi, jojau jojau,
Jodamas dūmojau,
O kur gausiu nakvynėlę,
O kur pernakvosiu?
2. Prijojau dvarelį,
Pririšiau žirgelį.
Išein mano panytėlė,
Vadin man’ ant vidų.
3. – Panytėle mano,
Jaunalėle mano,
Rodas būčia pasiklausti,
Ar tu moki austi.
4. – Bernužėli mano,
Jaunalėli mano,
Viena augau be matutės –
Kas išmokys austi.
5. – Panytėle mano,
Jaunalėle mano,
Kas išmokė gegutėlę
Girelėj kukuoti?
6. – Bernužėli mano,
Jaunalėli mano,
Išsimokė gegutėlė
Nuo kitų kukuoti.
7. – Panytėle mano,
Jaunalėle mano,
Reikė tavi išsimokyt
Nuo kitų sesiulių.
8. – Bernužėli mano,
Jaunalėli mano,
Roda būčiu pasiklausti,
Ar tu moki art.
9. – Panytėle mano,
Jaunalėle mano,
Vienas augau be tetušio –
Kas išmokys arti.
10. – Bernužėli mano,
Jaunalėli mano,
Kas išmokė karvelėlį
Girelėj burkuoti?
11. – Panytėle mano,
Jaunalėle mano,
Išsimokė karvelėlis
Nuo kitų karvelių.
12. – Bernužėli mano,
Jaunalėli mano,
Reikė tavi išsimokyt
Nuo kitų broliukų.
|