| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1174 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Mes pinki brolaliai šienpjovėjėliai |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
Mes penki broleliai šienpjovėjėliai,
Šeštoji sesiulė grėbėjėlė.
Išpjausim šienelį ant lygių laukelių,
Aš viena sesiulė sugrėbsiu
Lankoj šienelį.
– Dėku, matute, kad man’ auginai,
Atnešk sesiulei pusrytėlių,
Ant baltų rankelių abrūsėlį.
– Išeikit, broliukai, kur jaunesnis,
Paimkit sesiulei pusrytėlį.
Atjoja atjoja bajorėlis,
Aukštojo dvarelio ponaitėlis:
Paėmė sesiulės vainikėlį,
Nuo baltų rankelių – žiedelėlį.
– Išeikit, broliukas, kur jaunesnis,
Balnokit žirgelį, kur greitesnis,
Pavykit, pavykit bajorėlį,
Aukštojo dvarelio ponaitėlį.
Atėmė, atėmė jam žirgelį,
Su bėru žirgeliu – dimo balnelį.
Aukšti kalnai, aukšti kalnai,
Lygios pakalnėlės,
Tenai augo (2)
Balti dobilėliai.
Eisim mes du brasutėliai dobilo lankyti.
Mum su gražiu dobilėliu
Gražiai bekalbančiam
Ir pamatėm panytėlę
Keleliu einančių.
– Eikš pas mane, panytėle,
Mes pasikalbėsim,
Eikš pas mane, lelijėle,
Mes pasikalbėsim.
Aš darželį tversiu,
Tu rūtelių sės’,
Mes abudu, panytėle,
Meilelėj kalbėsim.
Tasai baltas dobilėlis
Gražiai žydėdamas,
Mane, jauną panytėlę,
Gražiai mokydamas:
– Neklausyk, panytėle,
Viežlyvo bernelio,
Daugal jis vilioja
Paščyvų panelių.
– Neklausyk, panytėle,
Balto dobilėlio,
Tasai baltas dobilėlis
Lig čėsui žydės,
Aš tav, jauną panytėlę,
Per vieką mylės’.
Nei darželio tvėrė,
Nei rūteles sėjau,
Ir pražuvo mūsų dviejų
Meilieji žodeliai.
Pažiūrėk, panytėle, kur pučia vėjelis,
Ten minėsi mūsų dviejų
Meiliuosius žodelius.
Oi man’ Dieve Dievulėliau,
Kur aš pasidėsiu,
Kur aš biedna siratėlė
Galvelę priglausiu?
Miške žvėrys, lauke paukščiai
Sau porelę turi,
Mane, biednos siratėlės,
Niekas nebežiūri.
Vely būtum, bernužėlis,
Upelėj paskendęs,
Nei man jaunai jaunulėlei
Už meilelę būvęs.
Vely būtų tav, berneli,
Medelis užmušęs,
Nei man’, jauną panytėlę,
Kalbelėm nutrenkęs.
|