| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1175 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Sėdo saula, sėdo mėnuo |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
1910 |
| Užrašytojas: |
Aukusti Robert Niemi |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
Sėdo saulė, sėdo mėnuo,
Sėdo mano brolelis ant žirgelio.
Jojo brolelis, jojo reitelis
Du šimtu mylių,
Tris šimtus mylių
Baltojo dobilėlio lankyti
Su šikšnų botagėliu mirgydamas,
Su aukso kamanėlėm mirgydamas,
Žalio vario padkavėlėm švaitydamas.
Rado brolelis, rado reitelis
Pievelę pabristą,
Raselę nukrėstą,
Baltąjį dobilėlį nuraškytą.
O kas pabrido šilkų pievelę,
O kas nukrėte ryto raselę,
O kas rėškė dobilėlį?
Žirgelis pabrido šilkų pievelę,
Saulelė nukrėtė ryto raselę,
Broliukas rėškė dobilėlį.
O kas važiavo šalnuotu rytu,
O kas tekėjo šaly važelio
Aisiai gailiai verkodama?
O kas nurėškė
Paparčio žiedą,
O kas pražydo
Nakties vidury,
O kas verkė gaideliuose?
Papartis pražydo
Nakties vidury,
Našlaičiai verkė gaideliuos.
O kas nurėškė paparčio žiedą,
O kas maldė našlaitėlius?
Saulelė nurėškė paparčio žiedą,
Rykštelė maldė našlaitėlius.
Sunku augti našlaitėliui,
Sunku varguolėliam,
Kaip žaliai rūtelei
Po erškietėliu nukalunkt(?).
|