| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1179 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Ko gi nuliūdai, mano žirgeli |
| Pastabos: |
Daina iš Jono Valiulio rankraščio, kuris įtrauktas į A. R. Niemio sudarytą tautosakos iš šiaurrytinės Lietuvos rinkinį (LTR 626). |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metų pastabos: |
Užrašyta XX a. pr. (?) |
| Užrašymo vieta: |
Nemunėlio Radviliškis sen., , Biržų r. sav., Panevėžio apskr. (originale: Nemunėlio Radviliškio apyl. ) |
|
Tekstas:
– Ko gi nuliūdai, mano žirgeli,
Kas pasidarė tau, juodbėrėli,
Kad nebebėgi greit per girelę,
Kad nebenori nešt pas panelę?
Kodėl neterškia tau kamanėlės,
Kodėl nežiba tau padkavėlės,
Gal tu pamiršai savo kelelį,
Kad nebelinksmas žvengi, žirgeli?
– Kaip linksmas bėgsiu aš per girelę,
Kad nebemyli tavęs mergelė.
Ne tau ji dainą rytą dainuoja,
Ne tave jauną naktį sapnuoja,
Ne tave laukia per dienelę,
Ne tave lydžia jau per girelę,
Tau nepaduos ji savo rankelių
Ir nekalbės jau meilių žodelių.
Kitą ji myli, kitą sapnuoja,
Kitą palydžia ir pabučiuoja.
Štai tavo viltis menkai pražuvo,
Be to mergelė ne tavo buvo.
Joju aš keliu ramsčiodamas(?),
Savo galva dūmodamas:
Kaip man gaili to dienelė,
Kada atstojo nuo man’ panelė.
|