| Fondas: |
NS |
| Signatūra: |
NS 1184 |
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija |
„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos.
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį. |
| Pavadinimas: | Oi motynėla ūgintojėla |
| Dokumentų rūšys: |
1. spaudiniai |
| Kalbos: |
1. lietuvių |
| Susiję ištekliai: |
1. SG ml. 238 (Pastabos: Dainos melodija – SG ml. 238.) |
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): |
1. DAINA () |
| Užrašymo metai: |
nuo: 1893 iki: 1911 |
| Užrašytojas: |
Adolfas Sabaliauskas |
| Pateikėjai: |
|
|
Tekstas:
1. Oi motinėle
Ūgintojėle,
Kam mane mažą
Ūginai:
2. Ar ant darbelio,
Ar ant vargelio,
Ar ant žmonių
Kalbelių?
3. – Oi, ant darbelio
Ir ant vargelio,
Ir ant žmonių
Kalbelių.
4. – Oi motinėle
Augintojėle,
Reikė mažūs
Neūginti,
5. Reikė nunešti,
Reikė įmesti,
Gilios’ marytėlės’
Paskandint.
6. Būčia užaugus
Marių panelė,
Pamariečių
Martelė.
7. Per tiltą jojau,
Nuo žirgo puoliau,
Purvynėlėj
Gulėjau.
8. Žirgelis mano,
Bėrasai mano
Prie mano šalelės
Stovėjo,
9. Mindžiojo rankas,
Mindžiojo kojas,
Mindė skaistų
Veidelį.
10. Iš skaisto veido
Kraujas tekėjo,
Trys lelijos
Žydėjo.
11. Atein iš girios
Trys gegutėlės,
Prie manę šalelėj
Stovėjo:
12. Viena – prie kojų,
Antra – prie šono,
Trečia gegutėlė –
Prie galvelės.
13. Marti – prie kojų,
Sesuo – prie šono,
Miela motinėlė –
Prie galvelės.
14. Marčiai palikau
Dimo balnelį,
Sesei palikau
Bėrą žirgelį,
15. Oi, motynėlei
Augintojėlei –
Visą savo
Mantelę.
16. Marti gedėjo
Tris nedelėles,
Sesė – trejus
Metelius,
17. Oi, motinėlė
Augintojėlė –
Visą savo
Viekelį.
|